Istorija
Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje įvyko daug ekonominių ir socialinių pasikeitimų. Nemaža dalis įmonių (ypatingai atokiau nuo sostinės įsikūrusiuose rajonuose), žemės ūkio bendrovių, nesugebėdamos konkuruoti rinkoje, bankrutavo. Šie pasikeitimai palietė ir gyventojus, kurie dėl ekonominės padėties pasikeitimo buvo priversti persikelti į didžiuosius miestus ar emigruoti. Lietuvoje atsirado daug nebenaudojamų pramoninės ir gyvenamosios paskirties pastatų, kurie:
1. gadina aplinkos vaizdą;
2. užima vietą;
3. yra potencialiai pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei;
4. čia dažnai įsikuria asocialūs žmonės, įvykdoma nemaža dalis nusikaltimų.
Ypatingai daug tokių pastatų yra Akmenės rajone, kur didelė dalis pramonės įmonių bankrutavo, taip pat daug gyventojų emigravo ar tapo asocialiais, palikdami nebenaudojamų pramoninių ir gyvenamųjų pastatų problemą spręsti savivaldybėms. Reikia atkreipti dėmesį, kad šių pastatų neužtenka nugriauti, kadangi nugriovus tokį pastatą susidaro nemažai statybinio laužo, kuris taip pat yra potencialus aplinkos teršėjas, jei jo neperdirbsi (įprastai statybinis laužas yra „laidojamas“ sąvartynuose). Todėl ši problema yra aktuali, o ateityje turėtų dar aštrėti: daugumos gyvenamųjų pastatų amžius siekia 50 metų ir tik dėl nepalankios ekonominės situacijos jie nėra griaunami.